pašlemėkis

pašlemė̃kis, -ė smob. (2) žr. pašlemėkas: 1. Tai mūsų kaimo bernai tikrūs pašlemėkiai: nei jie moka šokt, nei kaip reikia apseit Šmn. 2. Geras dainas pirma išdainavo, o nū pašlemėkes dainuo[ja], t. y. prastas, menkas J. O ta lepšė pašlemėkė visų grybų paskutinė JV669.